Kognityvinės Elgesio Terapijos Taikymas: Nerimas, Depresija, Santykių Problemos
Psichoterapija (kognityvinė ir elgesio) susideda iš psichologinių intervencijų, skirtų keisti mąstymo būdą, sumažinti patiriamas neigiamas emocijas ir koreguoti disfunkcinį elgesį (Beck, 2020). Kognityvinė elgesio terapija (angl. cognitive behaviour therapy – CBT) iš pradžių buvo taikoma tik depresijos gydymui. Ji atsirado 1960-aisiais, kai dvi įtakingos psichologijos mokslo mokyklos – kognityvinė ir elgesio teorija – susivienijo ir sudarė galingą terapinį metodą.
Šiuo metu, kognityvinė elgesio terapija taikoma įvairiems psichinės sveikatos sutrikimams gydyti ir psichologiniams sunkumams įveikti, tarp kurių yra
- depresija,
- nerimo sutrikimai, įskaitant panikos priepuolius,
- valgymo sutrikimai,
- priklausomybės,
- asmenybės sutrikimai,
- pykčio kontrolės sunkumai,
- žema savivertė,
- santykių problemos.
Moksliniai tyrimai rodo, kad kognityvinė elgesio psichoterapija yra veiksminga derinant su medikamentais, dirbant su vaikų ir paauglių problemomis.
Beck Kognityvinis Modelis
Kognityvinė elgesio psichoterapija yra grindžiama Aaron Beck kognityviniu modeliu (Beck, 1962). KET teorija teigia, kad mes reaguojame ne į gyvenimo įvykius, o į savo mintis apie tuos įvykius. Šios mintys dažnai kyla iš giluminių neracionalių įsitikinimų, ateinančių iš ankstyvos patirties ir veikiančių automatiškai. Ankstyva patirtis ir auklėjimas formuoja kertinius įsitikinimus ir mąstymo schemas.
Kognityvinės elgesio terapijos pagrindą sudaro prielaida, kad mintys, emocijos, kūno pojūčiai ir elgesys yra susiję, veikia ir itakoja vienas kitą. Padesky modelis iliustruoja, kaip mintys, jausmai ir elgesys sąveikauja, sukuriant žiaurųjį ciklą, kuris palaiko depresiją, nerimą, pyktį, santykių problemas, žemą savivertę ir kt.
Kognityvinė Elgesio Psichoterapija Depresijai ir Nerimui Įveikti: Kognityvinė Dalis
Kognityvinis segmentas nagrinėja konkrečių situacijų subjektyvų interpretavimą ir specialių įgūdžių įgijimą, kad žmonės galėtų pagerinti savijautą ir pakeisti elgesį keisdami savo požiūrį į situacijas. Kognityvinė elgesio teorija teigia, kad mūsų emocijos ir elgesys kyla iš mūsų minčių apie save, žmones ir pasaulį. Tačiau kartais mūsų interpretacijose yra iškraipymų, klaidų arba šališkumo, ir jos yra tiesiog nenaudingos, disfunkcinės. Pavyzdžiui, asmenims su polinkiu į depresiją, neigiamos įvykių interpretacijos sukelia depresijos emocijas ir elgesį, kurie skatina nevisavertiškumą, žemą savivertę ir beviltiškumą. Panašiai, žmonės su nerimo polinkiu pervertina pavojų ir jo reikšmę.
Kognityvinių intervencijų tikslas yra disfunkcinių minčių ir kognityvinių schemų, kurios palaiko depresiją, nerimą ir kitus psichologinius sutrikimus, nustatymas ir keitimas.
Kognityvinė Elgesio Psichoterapija Depresijai ir Nerimui Įveikti: Elgesio Dalis
Šis terapijos segmentas nagrinėja elgesio įtaką emocinei būsenai. Terapeuto tikslas šioje terapijos dalyje yra padėti klijentui pakeisti elgesį. Tai pagerina kliento emocinę būseną ir sumažina elgesį, lemiantį neigiamą mąstyseną. Šios kognityvinės elgesio terapijos dalies metu, psichoterapeutas padeda identifikuoti disfunkcinį elgesį, įamžinantį problemą, ir taip pat nustatyti funkcionalų elgesį, kuris skatintų teigiamus pokyčius.
Terapijos Tikslai
Tradiciškai, Kognityvinė elgesio psichoterapija apima
- neigiamų minčių analizę,
- mąstymo pertvarkymą,
- neigiamų disfunkcinių įsitikinimų nustatymą,
- naujų mąstymo ir elgesio įgūdžių įgijimą.
Terapeuto tikslas yra padėti klientui pagerinti savikontrolę ir geriau pažinti save.
Terapinius tikslus planuojama pasiekti per 12–16 sesijų. Kognityvinė elgesio terapija yra šviečiamojo pobūdžio ir nukreipta į dabartį. Klientai įgyja žinių ir įgūdžių, kurių dėka jie savarankiškai išmoksta spręsti gyvenimo problemas.